LitAI: Naujas DI centras ir šuolis Lietuvos pramonei

Lietuva žengia vieną svarbiausių žingsnių skaitmeninės pramonės istorijoje – šalies konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų ES kofinansavimą pirmajam nacionaliniam dirbtinio intelekto centrui „LitAI“. Tai ne tik technologinis projektas – tai potencialus lūžio taškas visai Lietuvos gamybai ir Pramonė 4.0 vizijai.

Šis centras taps pirmąja tokio masto DI „gamyklos“ tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, orientuota į pažangių DI technologijų kūrimą ir taikymą versle. Lietuvos gamintojams tai reiškia realią galimybę pereiti nuo pavienių eksperimentų prie sisteminės, duomenimis grįstos gamybos transformacijos.

Šis straipsnis – dalis serijos „AI Lietuvos Gamyboje: Pramonė 4.0“, tad daugiausia dėmesio skirsime tam, ką LitAI praktiškai reiškia gamybos įmonėms: nuo nuspėjamosios priežiūros ir kokybės kontrolės iki naujų duomenų ekosistemų ir talentų pritraukimo.

Kas yra LitAI ir kodėl tai „žaidimą keičiantis“ projektas?

LitAI – tai kuriamas nacionalinis dirbtinio intelekto technologijų centras, sujungiantis universitetus, mokslo institutus, technologijų įmones ir pramonės partnerius į vieną konsorciumą. 65 mln. eurų ES finansavimas leis sukurti infrastruktūrą, kuri iki šiol daugeliui Lietuvos gamintojų buvo neprieinama.

Pagrindiniai LitAI tikslai

Nors oficialios detalės dar vystomos, tipiniai tokio masto centrai ES rėmuose dažniausiai siekia:

• Kurti pažangius DI modelius (kompiuterinė rega, prognozavimo modeliai, optimizavimo algoritmai)
• Teikti prieigą prie skaičiavimo resursų (GPU klasteriai, duomenų saugyklos), kuriuos mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų per brangu turėti pačioms
• Diegti DI pilotinius projektus pramonėje, padedant įmonėms nuo idėjos pereiti iki veikiančio sprendimo gamybos linijoje
• Rengti specialistus – nuo inžinierių iki duomenų analitikų ir DI architektų

Esminė idėja – kad DI Lietuvoje būtų ne tik importuojama technologija, bet ir kuriama bei eksportuojama kompetencija, glaudžiai paremta vietos pramonės poreikiais.

Kuo šis centras išskirtinis Baltijos mastu?

• Mastelis: tai bus didžiausia DI „gamyklos“ tipo infrastruktūra Baltijos šalyse
• Fokusas į taikomąjį DI pramonėje, o ne tik akademinius tyrimus
• Regioninis traukos centras: Lietuvos įmonės gali tapti pilotinėmis platformomis sprendimams, kurie vėliau bus eksportuojami į visas Baltijos ir Šiaurės šalis

Ką LitAI reiškia Lietuvos gamybai: 4 pagrindinės naudos

DI centras yra svarbus nacionaliniu mastu, bet gamyklose rezultatą nulems labai konkretūs klausimai: ar sumažės prastovos, brokas, energijos sąnaudos, logistinės klaidos? Pažvelkime į keturias sritis, kur LitAI gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles.

1. Nuspėjamoji priežiūra: nuo „gesinimo gaisrų“ prie planuojamos gamybos

Nuspėjamoji priežiūra (predictive maintenance) – viena brandžiausių ir greičiausiai atsiperkančių DI taikymo sričių gamyboje.

LitAI gali padėti Lietuvos įmonėms:

• Kurti ir diegti jutiklių ir duomenų rinkimo strategijas gamybos įrenginiams
• Naudoti mašininio mokymosi modelius, kurie iš vibracijos, temperatūros, srovės ir kitų signalų prognozuoja gedimus
• Integruoti prognozes į gamybos planavimo ir atsargų valdymo sistemas

Praktinis scenarijus:

Metalo apdirbimo įmonė turi daug senesnių CNC staklių, kurios kartais netikėtai sugenda ir sustabdo užsakymų vykdymą. Su LitAI pagalba įmonė:

1. Įdiegia papildomus jutiklius kritiniams mazgams
2. Prijungia įrangą prie DI modelių, apmokytų analizuoti veikimo signalus
3. Vietoje netikėtų gedimų gauna ankstyvus įspėjimus (pvz., „per artimiausias 200 darbo valandų tikėtinas guolio gedimas“)
4. Aptarnavimą ir atsarginių dalių keitimą planuoja tuomet, kai tai mažiausiai trikdo gamybą

Rezultatas – mažiau neplanuotų prastovų, geresnis klientų terminų laikymasis ir aiškesnės investicijų į priežiūrą grąžos.

2. Kompiuterinė rega kokybės kontrolei: nuo atsitiktinės patikros prie 100 % patikros

Kitas kertinis Pramonė 4.0 ramstis – kompiuterinė rega kokybės kontrolei.

LitAI gali tapti katalizatoriumi:

• Kuriant standartizuotus kompiuterinės regos modulius, pritaikomus skirtingoms šakoms: plastiko liejimui, metalo apdirbimui, maisto pramonei, baldams ir t. t.
• Apmokant modelius su Lietuvos įmonių gaminių pavyzdžiais, kas padidina tikslumą ir sumažina klaidingų aliarmų skaičių
• Integruojant vizualinę kontrolę į esamas gamybos ir kokybės valdymo sistemas

Kaip tai atrodo praktikoje:

• Vietoje to, kad operatorius atsitiktinai tikrina kelis gaminius iš partijos, ant linijos įrengiama kamera
• DI modelis realiu laiku vertina kiekvieną gaminį: matmenis, paviršiaus defektus, ženklinimą
• Nukrypimai fiksuojami akimirksniu, galimas automatinis broko atmetimas arba išmanus nukreipimas į perdirbimą

Tai ypač aktualu 2025 m., kai konkurencija dėl kokybės ir kainos aštrėja, o užsakovai iš Vakarų rinkų vis dažniau reikalauja 100 % atsekamumo ir dokumentuotos kokybės kontrolės.

3. Duomenų ekosistemos ir skaitmeninė transformacija

DI be duomenų – kaip robotas be elektros. Daugelio Lietuvos gamintojų iššūkis šiandien nėra DI algoritmas, o skaitmeninės brandos trūkumas:

• Skirtingos, nesusikalbančios sistemos (ERP, MES, sandėliai, kokybė)
• Trūksta centralizuotos duomenų platformos
• Neaiškūs duomenų savininkystės ir prieigos principai

LitAI gali atlikti „skaitmeninio architekto“ rolę:

• Padėti gamykloms sudizainuoti duomenų srautų architektūrą (nuo sensorių iki analitikos)
• Rekomenduoti atvirų formatų ir API naudojimą, kad vėliau DI integracija būtų greitesnė ir pigesnė
• Kurti bendrus duomenų modelius šakoms (pvz., baldų, maisto, plastiko pramonei), kas leis lengviau perkelti sprendimus tarp įmonių

Stipri duomenų architektūra tampa pamatu viskam: nuspėjamajai priežiūrai, tiekimo grandinės optimizavimui, energijos vartojimo mažinimui ir net naujų paslaugų kūrimui.

4. Žmonės ir kompetencijos: be jų DI neveiks

DI technologijos vertė tiesiogiai priklauso nuo žmonių, kurie jas kuria, diegia ir naudoja. LitAI gali tapti svarbiausiu kompetencijų centru Lietuvos pramonei.

Galimi poveikio kanalai:

• Mokymai gamybos inžinieriams ir vadovams: nuo DI pagrindų iki praktinių atvejų
• Bendri pilotiniai projektai, kuriuose įmonių komandos dirba kartu su LitAI ekspertais ir perima metodikas
• Talentų pritraukimas: nacionalinis DI centras pats savaime tampa traukos objektu tarptautiniams specialistams

Tai ypač aktualu dabar, kai 2025 m. darbo rinkoje trūksta ne tik programuotojų, bet ir „hibridinių“ specialistų – žmonių, suprantančių ir gamybą, ir duomenis.

Kaip Lietuvos gamybos įmonėms pasiruošti LitAI galimybėms?

LitAI startas nereiškia, kad viską už jus padarys centras. Įmonės, kurios pradės ruoštis jau dabar, turės aiškų konkurencinį pranašumą, kai prasidės kvietimai bendradarbiauti ir pilotiniams projektams.

1. Įsivertinkite skaitmeninę brandą

Pagrindiniai klausimai:

• Ar turite aiškų įmonės duomenų „žemėlapį“ – kokie duomenys kur kaupiami?
• Ar pagrindiniai procesai (gamykla, sandėlis, logistika, kokybė) yra skaitmeniniai ir atsekami?
• Ar turite atsakingą žmogų ar komandą, kuri valdo skaitmeninės transformacijos kryptį?

Jei į šiuos klausimus atsakymas dažnai „nežinau“ arba „ne visai“, LitAI gali tapti partneriu pirmųjų žingsnių metodikai, bet vidinė iniciatyva vis tiek būtina.

2. Surinkite potencialių DI naudojimo atvejų sąrašą

Pradėkite nuo paprasto pratimo:

• Kuriose vietose dažniausiai turite prastovų ar vėlavimų?
• Kuriose operacijose dažniausiai atsiranda brokas ar klaidos?
• Kuriuos procesus šiuo metu prižiūri žmonės, nuolat kartodami tą pačią rutiną?

Šių klausimų pagrindu sudarykite trumpą 3–5 prioritetinių DI idėjų sąrašą, pvz.:

• Nuspėjamoji priežiūra kritiniams įrenginiams
• Vizualinė kokybės kontrolė galutinio produkto patikrai
• Gamybos planavimo optimizavimas pagal realų pajėgumą ir užsakymų struktūrą

Vėliau, atsiradus LitAI programoms, būtent šios aiškiai suformuluotos idėjos gali tapti pilotinių projektų pagrindu.

3. Sukurkite duomenų rinkimo ir valdymo „minimalų pagrindą“

Net ir neturint tobulo IT ūkio, jau dabar galima:

• Užtikrinti, kad gamybos ir kokybės duomenys būtų struktūrizuoti ir kaupiami vienoje vietoje
• Pradėti naudoti paprastas vizualizacijas – pagrindinių rodiklių (OEE, broko, prastovų) suvestines
• Apsibrėžti duomenų prieigos taisykles: kas ir kokiais tikslais gali naudoti duomenis

Tokie žingsniai leis LitAI specialistams greičiau „prisijungti“ prie jūsų realybės ir pasiūlyti konkrečius sprendimus.

LitAI vieta „AI Lietuvos Gamyboje: Pramonė 4.0“ kelionėje

Mūsų teminė serija apie AI Lietuvos gamyboje nuolat grįžta prie trijų kertinių klausimų:

1. Kaip DI padeda mažinti kaštus ir didinti efektyvumą?
2. Kaip užtikrinti kokybę ir atsekamumą augančio spaudimo sąlygomis?
3. Kaip išvengti, kad skaitmeninė transformacija liktų tik „PowerPoint“ skaidrėmis?

LitAI atsiradimas suteikia naują atsakymo lygį – dabar turime nacionalinį instrumentą, kuris gali padėti perkelti Pramonė 4.0 viziją į kasdienę Lietuvos gamyklų praktiką.

LitAI gali tapti:

• Tiltu tarp mokslo ir gamyklos cecho – kad DI algoritmai spręstų realias, o ne teorines problemas
• Atsparos tašku mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi didelių IT skyrių, bet nori žengti į DI epochą
• Platforma, ant kurios kursis naujos paslaugos ir verslo modeliai, pavyzdžiui, „priežiūra kaip paslauga“ ar „kokybė kaip paslauga“ (angl. X-as-a-Service modeliai)

Išvados ir tolimesni žingsniai gamintojams

LitAI – tai daugiau nei 65 mln. eurų projektas. Tai proga Lietuvos gamybai šuoliu priartėti prie išmanių gamyklų standarto, kur DI, nuspėjamoji priežiūra ir kompiuterinė rega nėra išimtis, o kasdienė praktika.

Pagrindinės žinutės gamybos įmonėms:

• Nelaukite „tobulos“ akimirkos. Pradėkite nuo skaitmeninės brandos įsivertinimo ir paprastų duomenų iniciatyvų.
• Užfiksuokite potencialius DI naudojimo atvejus – jie taps jūsų bilietu į pilotinius projektus su LitAI.
• Investuokite į žmones: bent keli darbuotojai turi tapti vidiniais DI ir Pramonė 4.0 ambasadoriais.

Dirbtinis intelektas gamyboje nėra ateities vizija – tai 2025 m. realybė, kurią nulems mūsų pasirengimo lygis.

Ar jūsų įmonė bus tarp tų, kurios DI naudoja konkurenciniam pranašumui kurti, ar tarp tų, kurios vėliau bandys vytis rinką? LitAI atsiradimas suteikia stipriausią iki šiol galimybę pasirinkti pirmąjį kelią.